2011 m. spalio 25 d., antradienis

Saldainis

            Karta, kai mazoji parode didelius ragiukus, nes nenorejo nei eiti pati, nei sedeti vezimely, nei, kad ja nestu, vyras, esantis balkone pasauke mus ir sako: "palaukit tuoj saldainiu atnesiu". Aisku apdovanoti mazaja saldainiais uz pykcio scena bloga mintis ir mes atsisakem, bet buvo labai malonu, kad vyras (!) pasiule savo pagalba. Turbut jis turi anuku :)
            Kuo daugiau tokiu neabejingu vieni kitiems zmoniu!!! Nes kad ir kaip gaila pripazinti, visuomeneje visgi daugiau smerkianciu. "Kokia tu mama, jei nesusitvarkai, eini, o tavo vaikas zviegia per visa gatve..." ir tt.

2011 m. liepos 28 d., ketvirtadienis

Gyvenimo dienoraštis socialiniuose tinkluose

           Sikart pamasciau apie gyvenimo dienorasti socialiniuose tinkluose. Kodel zmones susikelia ten puse gyvenimo? Intymias akimirkas, vaikelio augimo periodus, savo laisvalaki ir savo darba? Nezinau, kaip pas jus, gal kas ir turi 189 tikrus draugus, bet as ne, pazystami tai tikrai visi, nereikia man virtualiu draugu, ne tas amzius turbut, bet ir tie pazystami tera tik pazystami, kuriems as tikrai neturiu del ko rodyti nuotraukose viso savo gyvenimo, savo nestumo savo pirmuju vaiko zingsniu ir tt. Bet i kitus pasiziuriu su malonumu :) Tiesiog mano tokia nuomone,  na man to nereikia. Bet kodel reikia kitiems? 
Stai cia sia tema kaip tik radau straipsniuka:


Mane uzkabino tokie psichologo  pasamprotavimai, komentuot nieko nekomentuosiu, o kaip jus manote ar jis bent is dalies teisus?
    Anot psichologo dr. Mariaus Daugelavičiaus, tėvų noras naujagimiams ar kūdikiams kurti anketas socialiniuose tinkluose gali kilti dėl keleto priežasčių. Tai gali būti siekis parodyti, jog tėvai labai didžiuojasi tuo kūdikiu, nori parodyti jį visam pasauliui.

       „Išstatyti tą vaiką ir pačiam stovėti už nugaros, džiaugtis spindulėliais šlovės, kad mano vaikas toks geras, visi žiūrėkite. Jeigu žmogus neturi kažkuo daugiau pasididžiuoti, galbūt tada išstato vaiką“, – samprotavo psichologas. 

Siuksles siuksles aplink vien siuksles...

           Stai ir vel as "prisistebejau"...  net nepasakyciau, kad stebejau, tiesiog pamaciau.
Nuejom su mazaja i pliaza prie ezero, smeliukas, kaip prie juros, siltas, svelnus, minkstutis :) pasaka, ko daugiau noret! Bet... zmones yra zmones, as tureciau nieko nesistebet turbut, bet vis kazkaip neiseina. Na neiseina nors tu ka, mane nuolat sokiruoja zmoniu kultura, tiksliau jos nebuvimas. Taigi tas pasisildymas pliaze prasideda tuo, kad apsikuopi aplinkui kitu paliktas siuksles.. slyksciau nieko nera turbut. Siukslynas kur nepaziuresi. Bet tikrai keista, taigi poilsiautojai is didmiesciu, is kitu saliu atvyksta. Ten pilna tu stendu, kad "tu siukslini, as siukslinu ir visi mes gyvenam siukslese". Bet jokio poveikio. Turbut niekas i juos neziuri, kaip i reklamas :( Na tai apsikuopi, kad butu kur mazei pavaikstineti, smeliuka pakasineti, pasivolioti saulyteje. Ir vel sirdyje gera :) Bet ka pamaciau, tai ismuse is veziu! Salia ant suolelio sedejes vaikinas nusispjove tiesiai i vaiku smelio deze... Nenoriu as cia daug moralizuot, bet kas dedasi tu zmoniu galvoje niekad neatspesiu. Aisku as nenutylejau ir poto jam buvo geda, tikrai maciau, tiesiog suko akis salin, o kai bariausi israudo. O gal as ir isgelbejau kitas smelio dezes ir kitas vietas nuo jo spjaudalu :) Suauges jau, kas gali pakeist jo mastyma, elgesi? Nebezinau net. Pats tik, jei ateis "nusvitimas". As net pagalvojau steigti tokia akcija - visus tokius "kakorius" fotografuot ir kabint skelbimu lentoje, yra cia pas mus tokia. Man tai tikrai butu geda, o kaip jums?  Dar syki eidama pro kelma maciau "pyraga" ant jo... na ne suns ten tikrai gi. Na vat toks zmoniu poziuris i kitus, i save, i aplinka, kurioje gyveni. Paskui eini pro ta kelma ir dziaugiesi, o stai cia mano musiu apsestas ale bet kaip gi ir grazu! 
          Siaubas ir kosmaras, kaip sako viename filmuke, daugiau ir nesiplesiu. Gal as ir daugiau smelio deziu issaugosiu, jei kas nors cia paskaitys? jei bent vienas zmogus dar karteli susimastys, ka daro, tai as jau busiu atlikus sioki toki darbeli. Negyvenkim savo siukslese :)

2011 m. birželio 2 d., ketvirtadienis

Ligonine

           Kaip jus reaguojate i ligonine, jei kam yra teke gulet su vaiku? Pakilo mums temperatura 40C... Baisu labai, iskvietem greitaja, 3val. nakties isveze i ligonine. Na apie jos patogumus ner ka ir rasyt, as nepratus prie tokiu "groziu", bet klausimas kitas  - vaikas ten sveiksta ar isvargsta? Mes ryta isvaziavom namo, nes atsisakiau joje gulet... Mazyte isvargo nuo pat pirmu minuciu, taip norejo miegelio, o triuksmas siaubingas! Vis atlekiancios seseles pasakyt kokia nesamone (na kad reikia sumoket uz tai, kad krausiuos mob. ir tt.), verkiantys pacientai, vaikai ir ne tik, 5.30val. grindis plaunanti ir kibirais barskinanti valytoja, 6val. lekstes puodai - verdami pusryciai, o 7val jau keliasi kiti maziukai, plepa mamos telefonu ir tt. Bet  juk patenki ten pacios blogiausios bukles! Kur ramybe? Matot, taip sudarytas grafikas - grindis plaut reikia 5.30val! Mano maze pamiegojo valanda. Atsibudusi atrode kaip narkomanelis! Akys vos atsimerkia, apsiblaususios, vis taikosi uzmigt, bet negali. Na pas mus su miegeliu ir siaip problematiska, tai ji vargse ligoninej atmerkia akytes su kiekvienu kito vaiko suktelejimu, su kiekvienu barkestelejimu... Dar didesne blogybe, kad su tokia auktsa temperatura guldo i infekcini skyriu, o ten patys zinot, kas "vaiksto" koridoriais... nuo Roto iki niezu... o mums viso labo temperatura... Zodziu, tokiais koridoriais vaiksciot negalima. O kaip nulaikyt vaika palatoj, kurioj yra vietos 5 zingsnius padaryt? Tikrai buvo labai sunku, nes maze pasidare pikta, irzli ir verksminga, nes norejo miegot arba eit vaiksciot, apziurinet. Ji tokia - eina eina ir eina. O cia negalima. Irzli pasidariau ir as. Nes maciau, kad mes nesigydom cia, bet nervinames, vargstam ir nemiegam. Be abejo, galim pasigaut "grazia" infekcija dovanu. Viena mama pasakojo, kad kai jai pasake, kad guldys i infekcine, ji iskele skandala. Na as netokia ir ne tas galvoj buvo. Kai mazam vaikui 40C, tai galvoje sukasi kitos mintys, nori, kad tavo vaikui padetu, kad pagydytu ir nesvarbu kur paguldys... Bet ar tikrai? Dabar, kai mazei geriau, o as galiu blaiviai mastyt, tai ir galvoju ar sveiksti ligoninej?  As zinoma nekalbu apie atvejus, kai namie gydymas negalimas. Bet vistiek sakau: jei vaikas ligoninej gydosi, lygiai tiek pavargsta. Koks ten sveikimas, jei miegot negali? Mes po nakties, su nukritusia temperatura isvaziavom namo. As zinau, kad maze reikia stebet, dariau viska, ka liepe gydytoja. Bet namie! Ji miegojo diena 3val! Po to dar 2 :) Atsibudus net pavalge. As stebejau, o ji ilsejosi ir sveiko. Gal as ir neteisi, bet mano ispudis toks - jei galima, reikia begt namo. Juolab, kad as klausiau, kokie privalumai to gulejimo ligoninej? Sake reikia stebeti. As stebejau. Zinoma, saugiau, jei kokios komplikacijos, jei traukuliai, jei dusimas nuo aukstos temperaturos (Dieve neduok), bet... Mums buvo labai sunku. Man sirdis plyso, kai vargse norejo eit, o negalima, nori miegot, o negali, girdi lialia koridoriuj, o negalima eit draugaut! Paaiskink jai, kodel negalima, kai visada galima! Asaru pakalne. Juk maza dar labai. 
          Niekam nelinkiu patekt i ligonine. As ju nemegstu. Ir labai labai sunku.