2011 m. liepos 28 d., ketvirtadienis

Gyvenimo dienoraštis socialiniuose tinkluose

           Sikart pamasciau apie gyvenimo dienorasti socialiniuose tinkluose. Kodel zmones susikelia ten puse gyvenimo? Intymias akimirkas, vaikelio augimo periodus, savo laisvalaki ir savo darba? Nezinau, kaip pas jus, gal kas ir turi 189 tikrus draugus, bet as ne, pazystami tai tikrai visi, nereikia man virtualiu draugu, ne tas amzius turbut, bet ir tie pazystami tera tik pazystami, kuriems as tikrai neturiu del ko rodyti nuotraukose viso savo gyvenimo, savo nestumo savo pirmuju vaiko zingsniu ir tt. Bet i kitus pasiziuriu su malonumu :) Tiesiog mano tokia nuomone,  na man to nereikia. Bet kodel reikia kitiems? 
Stai cia sia tema kaip tik radau straipsniuka:


Mane uzkabino tokie psichologo  pasamprotavimai, komentuot nieko nekomentuosiu, o kaip jus manote ar jis bent is dalies teisus?
    Anot psichologo dr. Mariaus Daugelavičiaus, tėvų noras naujagimiams ar kūdikiams kurti anketas socialiniuose tinkluose gali kilti dėl keleto priežasčių. Tai gali būti siekis parodyti, jog tėvai labai didžiuojasi tuo kūdikiu, nori parodyti jį visam pasauliui.

       „Išstatyti tą vaiką ir pačiam stovėti už nugaros, džiaugtis spindulėliais šlovės, kad mano vaikas toks geras, visi žiūrėkite. Jeigu žmogus neturi kažkuo daugiau pasididžiuoti, galbūt tada išstato vaiką“, – samprotavo psichologas. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą