Kartais zmones nezino, ka sako

           Noreciau pakalbeti apie tai, kai zmones nezino ka sako. Kitaip nepavadinsi. O jei zino? Tai kiek mums dar augt reikia.

           Keletas man istrigusiu komentaru. As i viska reaguojantis zmogus.

           Name priesais nuolatos rekia vaikas. Labai garsiai, labai ilgai. As suprantu, kaip sunku mamai, kuri galbut nezino, kaip nuraminti, kas jam yra. Jaudinasi del kaimynu, nes zmones pikti. Ka gi as girdejau sakant apie tai? "Yra ankstyvos raidos centras, pripumpuos raminamuju, greit uzsiciaups". "Ko tas vaikas pastoviai zviega, gal nenormalus"? "Staugia, kaip laukinis".   Ar sitie zmones zinojo, ka sako? Ar jie tikrai taip galvoja? Reikia islaukt ta perioda. Didziausios kantrybes ir sekmes mamai! Kiekvienakart ja uzjauciu ir pasidziaugiu, kad manoji dar gana rami.

            Kai seima negali susilaukt vaikelio, isbando visus imanomus budus, kad tik ji turetu. Jei tai tesiasi ilgai, o ir kainuoja kosmines sumas, busimiems tevams labai sunku. Isproteti galima. As nezinau, koks tai skausmas, kai du mylintys vienas kita zmones nesusilaukia savo stebuklo. Ir kai pagaliau pavyksta dirbtiniu budu, viena pazystama pakomentavo " ai ten tie, kur nenormalus, prisigalvoja nesamoniu". As buvau pakraupus. Tiems zmonems tai vienintelis kelias pajausti gyvenimo pilnatve, begalini dziaugsma, vienintelis budas tureti savo vaikeli. Bet jie "nenormalus". Ar zmones galvoja, ka sako? Ar tikrai mes esam tokie ziaurus? Nesistebiu, kodel tokie dalykai slepiami. Nes musu "doroji" visuomene gyvena pagal kazkieno sukurtus standartus, primestas visuomenes taisykles ir neduok dieve tau kazkas nesigavo ir iskilo viesumon! Tu jau nenormalus.

           As auginau dvi kates ir kai kas man nuolat kartojo "mesk jas i gatve, kam tau reikia, pilna seriu voliojasi"... komentaru as neturiu.

            O viena vakara eidama pro vaiku smelio deze, pamaciau, kaip didelis vilksunis (su seimininke buvo) pridare i ta vaiku deze. Seimininke pamaciusi, kad as ziuriu sako: "ko cia ziuri, surink!". As manau, kad jai buvo geda, o kai nezinai, ka daryti geriausia pulti. Ismatu ji nesurinko, paliko pazaist su jomis vaikams. Pyktis manyje sukilo. Ir jei negeda kalbejo jos lupomis, tai tarp kokiu zmoniu mes gyvenam?

           Baisiausia, kad taip kalba teciai, mamos. Ko tokie tevai gali ismokyti savo vaikus? Manau, kad butent ju vaikai rekauja eidami pro mama miske su mieganciu lialium vezimely. Gerus pavyzdzius mate vaikai sako "ssss, cia vaikiukas miega". Man taip buvo.  Ir dar buvo, kad pro sali vaziave dviraciais tetis su sunum irgi pasaugojo mano vaiko miega. Kai sunus norejo kazka garsiai sakyti, jam bepradedant ,tetis svelniai pasake "veliau pasakysi, kai pravaziuosim" ir sunus geranoriskai nutilo. Ir taip gera gera pasidare.

            As tikiu, kad zmones nezino, ka sako. Kad negalvoja. O jei galvoja?