2011 m. liepos 28 d., ketvirtadienis

Gyvenimo dienoraštis socialiniuose tinkluose

           Sikart pamasciau apie gyvenimo dienorasti socialiniuose tinkluose. Kodel zmones susikelia ten puse gyvenimo? Intymias akimirkas, vaikelio augimo periodus, savo laisvalaki ir savo darba? Nezinau, kaip pas jus, gal kas ir turi 189 tikrus draugus, bet as ne, pazystami tai tikrai visi, nereikia man virtualiu draugu, ne tas amzius turbut, bet ir tie pazystami tera tik pazystami, kuriems as tikrai neturiu del ko rodyti nuotraukose viso savo gyvenimo, savo nestumo savo pirmuju vaiko zingsniu ir tt. Bet i kitus pasiziuriu su malonumu :) Tiesiog mano tokia nuomone,  na man to nereikia. Bet kodel reikia kitiems? 
Stai cia sia tema kaip tik radau straipsniuka:


Mane uzkabino tokie psichologo  pasamprotavimai, komentuot nieko nekomentuosiu, o kaip jus manote ar jis bent is dalies teisus?
    Anot psichologo dr. Mariaus Daugelavičiaus, tėvų noras naujagimiams ar kūdikiams kurti anketas socialiniuose tinkluose gali kilti dėl keleto priežasčių. Tai gali būti siekis parodyti, jog tėvai labai didžiuojasi tuo kūdikiu, nori parodyti jį visam pasauliui.

       „Išstatyti tą vaiką ir pačiam stovėti už nugaros, džiaugtis spindulėliais šlovės, kad mano vaikas toks geras, visi žiūrėkite. Jeigu žmogus neturi kažkuo daugiau pasididžiuoti, galbūt tada išstato vaiką“, – samprotavo psichologas. 

Siuksles siuksles aplink vien siuksles...

           Stai ir vel as "prisistebejau"...  net nepasakyciau, kad stebejau, tiesiog pamaciau.
Nuejom su mazaja i pliaza prie ezero, smeliukas, kaip prie juros, siltas, svelnus, minkstutis :) pasaka, ko daugiau noret! Bet... zmones yra zmones, as tureciau nieko nesistebet turbut, bet vis kazkaip neiseina. Na neiseina nors tu ka, mane nuolat sokiruoja zmoniu kultura, tiksliau jos nebuvimas. Taigi tas pasisildymas pliaze prasideda tuo, kad apsikuopi aplinkui kitu paliktas siuksles.. slyksciau nieko nera turbut. Siukslynas kur nepaziuresi. Bet tikrai keista, taigi poilsiautojai is didmiesciu, is kitu saliu atvyksta. Ten pilna tu stendu, kad "tu siukslini, as siukslinu ir visi mes gyvenam siukslese". Bet jokio poveikio. Turbut niekas i juos neziuri, kaip i reklamas :( Na tai apsikuopi, kad butu kur mazei pavaikstineti, smeliuka pakasineti, pasivolioti saulyteje. Ir vel sirdyje gera :) Bet ka pamaciau, tai ismuse is veziu! Salia ant suolelio sedejes vaikinas nusispjove tiesiai i vaiku smelio deze... Nenoriu as cia daug moralizuot, bet kas dedasi tu zmoniu galvoje niekad neatspesiu. Aisku as nenutylejau ir poto jam buvo geda, tikrai maciau, tiesiog suko akis salin, o kai bariausi israudo. O gal as ir isgelbejau kitas smelio dezes ir kitas vietas nuo jo spjaudalu :) Suauges jau, kas gali pakeist jo mastyma, elgesi? Nebezinau net. Pats tik, jei ateis "nusvitimas". As net pagalvojau steigti tokia akcija - visus tokius "kakorius" fotografuot ir kabint skelbimu lentoje, yra cia pas mus tokia. Man tai tikrai butu geda, o kaip jums?  Dar syki eidama pro kelma maciau "pyraga" ant jo... na ne suns ten tikrai gi. Na vat toks zmoniu poziuris i kitus, i save, i aplinka, kurioje gyveni. Paskui eini pro ta kelma ir dziaugiesi, o stai cia mano musiu apsestas ale bet kaip gi ir grazu! 
          Siaubas ir kosmaras, kaip sako viename filmuke, daugiau ir nesiplesiu. Gal as ir daugiau smelio deziu issaugosiu, jei kas nors cia paskaitys? jei bent vienas zmogus dar karteli susimastys, ka daro, tai as jau busiu atlikus sioki toki darbeli. Negyvenkim savo siukslese :)