Namu seimininke

            Ziurejau televizijos laida, kurios pavadinimo neminesiu ir ten babach! Fraze: "manau, kad ji nieko idomaus mums pralinksminti nesugalvos, nes yra namu seimininke." Kaip mane papiktino sita fraze, kad jus zinotumet! Ir pradejau galvoti, kodel zmones taip megsta lipdyti visokias etiketes? Ta moteris yra vaiko prieziuros atostogose. Priziureti vaikeli yra be galo sunku, bet ir smagu. Tai viena. Antra, moteris juk neapsiriboja vien vaikucio prieziura, as manau (bent jau as taip darau), kad ji ir toliau seka naujienas, domisi pasauliu, nepraranda hobiu ir tt. O kiek naujo ir pamirsto atrandi kartu su mazyliu! O cia bac! Pasirodo, esi nuoboda namu seimininke! As labai noreciau pataisyti. Moteris visada yra namu seimininke. Net kai ji eina i darba. Todel, kad moteris puosia namus. Todel, kad ji daro juos jaukius. Todel, kad moteris atnesa garuojancia, kvapnia avizu kose savo maziukui ir ne ka maziau kvapnia kava savo sveciui. Todel, kad moteris visada "laiko" keturis namuciu kampus, kad i juos noretusi gryzti, kad vyras pareitu su sypsena ir pyrageliais, kad vaikai poto pasakytu " mums labai pasiseke, kad mes gyvename sioje seimoje, nes tai yra viskas, ka geriausia galima tureti". As esu savo namu seimininke. Ir tu esi. Ir tai saunu, o ne kazkas zeminancio. As visuomet esu namu seimininke, o ne kai auginu vaikuti ir daugiau laiko praleidziu namuose... Ir jokiu budu nenoreciau, kad ta seimininke taptu kuri nors kita :)

           Lyg ir i tema prisiminiau toki panasu pavyzdi apie klijuojamas etiketes. Syki susipazinau su vienu vaikinu, tuomet dirbau kazino ir aisku del to jam pasirodziau be galo idomi. Kai dirbau barmene, tai tiesiog visiems buvau be galo idomi. Ir tas vaikinas aisku manim domejosi dar labiau. Bet kai as tapau buhaltere, tai teko isgirst, kad mes visos nuobodzios ir negrazios. Nes kaip sako anekdotas, juk ieskoma grazios merginos su buhalteres protu, o ne buhalteres isvaizdos ir grazuoles proto :). Taigi, o esme? Kad as tai zmogus ivairiapusis. As pati nesikeiciau, tik keiciau specialybes. Bet... matai limpa tos etiketes ir jei esi buhaltere, o dar ir namu seimininke... Begu sleptis :)

Saldainis

            Karta, kai mazoji parode didelius ragiukus, nes nenorejo nei eiti pati, nei sedeti vezimely, nei, kad ja nestu, vyras, esantis balkone pasauke mus ir sako: "palaukit tuoj saldainiu atnesiu". Aisku apdovanoti mazaja saldainiais uz pykcio scena bloga mintis ir mes atsisakem, bet buvo labai malonu, kad vyras (!) pasiule savo pagalba. Turbut jis turi anuku :)
            Kuo daugiau tokiu neabejingu vieni kitiems zmoniu!!! Nes kad ir kaip gaila pripazinti, visuomeneje visgi daugiau smerkianciu. "Kokia tu mama, jei nesusitvarkai, eini, o tavo vaikas zviegia per visa gatve..." ir tt.

Gyvenimo dienoraštis socialiniuose tinkluose

           Sikart pamasciau apie gyvenimo dienorasti socialiniuose tinkluose. Kodel zmones susikelia ten puse gyvenimo? Intymias akimirkas, vaikelio augimo periodus, savo laisvalaki ir savo darba? Nezinau, kaip pas jus, gal kas ir turi 189 tikrus draugus, bet as ne, pazystami tai tikrai visi, nereikia man virtualiu draugu, ne tas amzius turbut, bet ir tie pazystami tera tik pazystami, kuriems as tikrai neturiu del ko rodyti nuotraukose viso savo gyvenimo, savo nestumo savo pirmuju vaiko zingsniu ir tt. Bet i kitus pasiziuriu su malonumu :) Tiesiog mano tokia nuomone,  na man to nereikia. Bet kodel reikia kitiems? 

Stai cia sia tema kaip tik radau straipsniuka:

http://www.balsas.lt/naujiena/546111/vaiku-gyvenimo-dienorastis-socialiniuose-tinkluose-seja-pavojus

Mane uzkabino tokie psichologo  pasamprotavimai, komentuot nieko nekomentuosiu, o kaip jus manote ar jis bent is dalies teisus?

    Anot psichologo dr. Mariaus Daugelavičiaus, tėvų noras naujagimiams ar kūdikiams kurti anketas socialiniuose tinkluose gali kilti dėl keleto priežasčių. Tai gali būti siekis parodyti, jog tėvai labai didžiuojasi tuo kūdikiu, nori parodyti jį visam pasauliui.

       „Išstatyti tą vaiką ir pačiam stovėti už nugaros, džiaugtis spindulėliais šlovės, kad mano vaikas toks geras, visi žiūrėkite. Jeigu žmogus neturi kažkuo daugiau pasididžiuoti, galbūt tada išstato vaiką“, – samprotavo psichologas. 

Siuksles siuksles aplink vien siuksles...

           Stai ir vel as "prisistebejau"...  net nepasakyciau, kad stebejau, tiesiog pamaciau.

Nuejom su mazaja i pliaza prie ezero, smeliukas, kaip prie juros, siltas, svelnus, minkstutis :) pasaka, ko daugiau noret! Bet... zmones yra zmones, as tureciau nieko nesistebet turbut, bet vis kazkaip neiseina. Na neiseina nors tu ka, mane nuolat sokiruoja zmoniu kultura, tiksliau jos nebuvimas. Taigi tas pasisildymas pliaze prasideda tuo, kad apsikuopi aplinkui kitu paliktas siuksles.. slyksciau nieko nera turbut. Siukslynas kur nepaziuresi. Bet tikrai keista, taigi poilsiautojai is didmiesciu, is kitu saliu atvyksta. Ten pilna tu stendu, kad "tu siukslini, as siukslinu ir visi mes gyvenam siukslese". Bet jokio poveikio. Turbut niekas i juos neziuri, kaip i reklamas :( Na tai apsikuopi, kad butu kur mazei pavaikstineti, smeliuka pakasineti, pasivolioti saulyteje. Ir vel sirdyje gera :) Bet ka pamaciau, tai ismuse is veziu! Salia ant suolelio sedejes vaikinas nusispjove tiesiai i vaiku smelio deze... Nenoriu as cia daug moralizuot, bet kas dedasi tu zmoniu galvoje niekad neatspesiu. Aisku as nenutylejau ir poto jam buvo geda, tikrai maciau, tiesiog suko akis salin, o kai bariausi israudo. O gal as ir isgelbejau kitas smelio dezes ir kitas vietas nuo jo spjaudalu :) Suauges jau, kas gali pakeist jo mastyma, elgesi? Nebezinau net. Pats tik, jei ateis "nusvitimas". As net pagalvojau steigti tokia akcija - visus tokius "kakorius" fotografuot ir kabint skelbimu lentoje, yra cia pas mus tokia. Man tai tikrai butu geda, o kaip jums?  Dar syki eidama pro kelma maciau "pyraga" ant jo... na ne suns ten tikrai gi. Na vat toks zmoniu poziuris i kitus, i save, i aplinka, kurioje gyveni. Paskui eini pro ta kelma ir dziaugiesi, o stai cia mano musiu apsestas ale bet kaip gi ir grazu! 

          Siaubas ir kosmaras, kaip sako viename filmuke, daugiau ir nesiplesiu. Gal as ir daugiau smelio deziu issaugosiu, jei kas nors cia paskaitys? jei bent vienas zmogus dar karteli susimastys, ka daro, tai as jau busiu atlikus sioki toki darbeli. Negyvenkim savo siukslese :)

Ligonine

           Kaip jus reaguojate i ligonine, jei kam yra teke gulet su vaiku? Pakilo mums temperatura 40C... Baisu labai, iskvietem greitaja, 3val. nakties isveze i ligonine. Na apie jos patogumus ner ka ir rasyt, as nepratus prie tokiu "groziu", bet klausimas kitas  - vaikas ten sveiksta ar isvargsta? Mes ryta isvaziavom namo, nes atsisakiau joje gulet... Mazyte isvargo nuo pat pirmu minuciu, taip norejo miegelio, o triuksmas siaubingas! Vis atlekiancios seseles pasakyt kokia nesamone (na kad reikia sumoket uz tai, kad krausiuos mob. ir tt.), verkiantys pacientai, vaikai ir ne tik, 5.30val. grindis plaunanti ir kibirais barskinanti valytoja, 6val. lekstes puodai - verdami pusryciai, o 7val jau keliasi kiti maziukai, plepa mamos telefonu ir tt. Bet  juk patenki ten pacios blogiausios bukles! Kur ramybe? Matot, taip sudarytas grafikas - grindis plaut reikia 5.30val! Mano maze pamiegojo valanda. Atsibudusi atrode kaip narkomanelis! Akys vos atsimerkia, apsiblaususios, vis taikosi uzmigt, bet negali. Na pas mus su miegeliu ir siaip problematiska, tai ji vargse ligoninej atmerkia akytes su kiekvienu kito vaiko suktelejimu, su kiekvienu barkestelejimu... Dar didesne blogybe, kad su tokia auktsa temperatura guldo i infekcini skyriu, o ten patys zinot, kas "vaiksto" koridoriais... nuo Roto iki niezu... o mums viso labo temperatura... Zodziu, tokiais koridoriais vaiksciot negalima. O kaip nulaikyt vaika palatoj, kurioj yra vietos 5 zingsnius padaryt? Tikrai buvo labai sunku, nes maze pasidare pikta, irzli ir verksminga, nes norejo miegot arba eit vaiksciot, apziurinet. Ji tokia - eina eina ir eina. O cia negalima. Irzli pasidariau ir as. Nes maciau, kad mes nesigydom cia, bet nervinames, vargstam ir nemiegam. Be abejo, galim pasigaut "grazia" infekcija dovanu. Viena mama pasakojo, kad kai jai pasake, kad guldys i infekcine, ji iskele skandala. Na as netokia ir ne tas galvoj buvo. Kai mazam vaikui 40C, tai galvoje sukasi kitos mintys, nori, kad tavo vaikui padetu, kad pagydytu ir nesvarbu kur paguldys... Bet ar tikrai? Dabar, kai mazei geriau, o as galiu blaiviai mastyt, tai ir galvoju ar sveiksti ligoninej?  As zinoma nekalbu apie atvejus, kai namie gydymas negalimas. Bet vistiek sakau: jei vaikas ligoninej gydosi, lygiai tiek pavargsta. Koks ten sveikimas, jei miegot negali? Mes po nakties, su nukritusia temperatura isvaziavom namo. As zinau, kad maze reikia stebet, dariau viska, ka liepe gydytoja. Bet namie! Ji miegojo diena 3val! Po to dar 2 :) Atsibudus net pavalge. As stebejau, o ji ilsejosi ir sveiko. Gal as ir neteisi, bet mano ispudis toks - jei galima, reikia begt namo. Juolab, kad as klausiau, kokie privalumai to gulejimo ligoninej? Sake reikia stebeti. As stebejau. Zinoma, saugiau, jei kokios komplikacijos, jei traukuliai, jei dusimas nuo aukstos temperaturos (Dieve neduok), bet... Mums buvo labai sunku. Man sirdis plyso, kai vargse norejo eit, o negalima, nori miegot, o negali, girdi lialia koridoriuj, o negalima eit draugaut! Paaiskink jai, kodel negalima, kai visada galima! Asaru pakalne. Juk maza dar labai. 

          Niekam nelinkiu patekt i ligonine. As ju nemegstu. Ir labai labai sunku.

Kalte

            Siek tiek emocijos atslugo, galiu pasakoti savo ir dukrytes nutikima. Mes isvaziavome gyventi i kita sali, ne koks "didelis uzsienis", tiesiog ramiau ir kazkas savo. Reikia daryti dukrytei dokumentus. Imti kraujuka is venos. As jau zinojau, kad bus blogai. Prie kabineto duru sedejau "kaip ant adatu". Atejusi gydytoja paklause, kas laikys vaika? Pasakiau, kad tetis. Zinojau, mazoji verks. Tada ir as. As labai jautri jos asaroms. Ne nenumaniau, kas laukia. I kabineta manes neileido, sako su daiktais, vaiko striukyte laikiau, negalima. Isejau. O tada ir prasidejo. Stovejau uz duru ir girdejau kaip mano mazoji verkia. Klykia. Rekia. Kukcioja.Nutyla.Vel verkia. Tetis ramina, bet verkia verkia. Labai ilgai. Norejau eiti, sustabdyti, neleisti. Poto pagalvoju, kad sutrukdysiu, gal gaunasi kraujuka paimt, ateisiu, ji sukrutes, adata issitrauks... Tiesiog bijojau sugadint, maniau, atkentesim ir bus padaryta. O deja... Isejes ir tetis buvo suglumes. Mazyte apsiverkusi. Dabar papasakosiu, kaip ten jie kraujuka eme. Laike mazyte ir tetis ir sesele uz rankuciu ir kojyciu, pagulde, kaip psixini ligoni! Judet negalima, o daktare ieskojo venos. Nerado. Dure i abi rankytes - stai kodel mazute verke taip ilgai!! Juk ir skauda, o dar mazute laiko, kad nepajudetu... Ji nemegsta gulet, o dar prievarta! Mamytes salia nebuvo. Negaliu sau atleisti, kad ji tiek verke, o as neatejau, neapgyniau. Verkiau namie kelias dienas. Mazyle lyg pamirso. O as jauciuosi taip nuskriaudusi ja. Pykau ant tecio, kam leido durt i abi rankytes, kam laike... Verkiau ir grauziau save. Tai buvo pirma jos tokia isterija. Net isterija pavadinciau. Bijau, ar nepakenkiau jos emocinei busenai, nervukams, bijau, kad prisimins ir bijos daktaru, bijau, bijau, bijau... Dekui vienai pazystamai, kuri nuramino mane, kad vaikai daugiau turi ka veikt, daugiau ka atsimint, pazint, nei prisimint tokius nutikimus. Noreciau tiketi. Bet vistiek jauciuosi labai ja nuskriaudusi. AS TUREJAU NELEIST! 

           Sios pat salies mamu forume aprasiau  viska. Ir zinot ka? Kas mane labiausiai nustebino? Kad mamos puole kaltint mane, ko as tikiuosi, kaip vaikui kitaip paimti kraujuka, jei nelaikant ir tt. NE VIENA MAMA NEPAGALVOJO APIE TAI, KAIP JAUCIASI VAIKAS. KAIP PATI JAUSTUSI, JEI JA, KAIP PSIXINI LIGONI LAIKYTU KLYKIANCIA IR BANDYTU KAZKA PADARYT. Joms visoms tai pasirode normalu. As nenormali, noriu kazin ko. Ir tik viena mama pritare, kad galiu neleist elgtis su savo vaiku, kaip man nepatinka. Kitos gi mano, kad viskas, ka daro daktaras yra gerai ir teisingai. O as manau, kad tai zveriski metodai, laikyti klykianti vaika ir dar  jam durti du kartus. Juolab, zinot, kokie cia tyrimai? Ziv, sifilis ir tt. Vakui, kuriam 1m.3men... Ar neuztenka, kad tevai sveiki? Istatymai yra istatymai. Bet kraujuko tai is abieju venu nepaeme. As nuejau, kur reikia ir padariau kaip reikia.

          Kitakart dukrytei durs, tik jeigu reiks rimtesniu jos tyrimuku...

          Nejaugi mamos taip ramiai ziuri i savo verkianti vaika?

Supratimas

            Kad jau stebiu, pastebiu, tai parasysiu toki nutikima parduotuveje, kuris manes nei sunervino, nei supykde tik nustebino. Nutiko man :)

             Truputi uztrukau gyvent kurortiniam nedideliam mieste, parduotuves tokios nedideles, kaip Minima. As ten ateidavau su vezimuku, nes vaiko neturiu kur palikt kol kas, bet kazkaip nesmagu pasidare, nuo ratu vanduo bega, ziuri i mane kreivai, tad karta nusprendziau greit apsipirkt, o maze ant ranku palaikysiu. Sunkute ji, zieminiai rubeliai. Viena ranka krepsi kraunu, kita ja laikau. Prekes viena ranka delioju, maze viska siekia, stovet nemoka dar. Laikau. Prakaitai pila. Einu i kasa. Na stovi keli zmones, vienas is ju - statybininkas. Manau greit aptarnaus. Bet atejus statybininko eilei pasipyle jo draugai is visu parduotuves galu.. "paskaiciuokit mano, paskaiciuokit mano, tada dar sita, dar cigareciu, oi palaukit bandeles pamirsau, o dar sita, o nera cigareciu, tai gal atnesit is sandelio"... pardaveja ejo ieskot ir tt, o as jau mazes islaikyt negaliu, man karsta, sunku, ji viska siekia.. Mamos zino, vaikiukai sveriantys virs 10kg sunkus, o palaikyk 20min stovedama iri nusigaluosi, ypac, kai as maza, smulki ir lengva :) Ir ka tuo noriu pasakyti? As neuzpykau. Bet nustebau, kad vyrai lenda i eile pries jauna moteri su vaiku ir krepsiu rankose. Jokio supratimo, gal sunku, gal praleisti, uzleisti, gal padeti. Mane tiesiog stebina kai kuriu zmoniu kultura, supratingumo stoka. Matyt, mamas su vaiku supranta tik zmones, turintys vaiku. As visai nesiprasau to isskirtinio demesio man ir mano vaikui, bet sitaip dar 5 statybininkams lyst i eile pries zmones isvis yra nekulturinga. Tiesiog truksta zmonems elementaraus supratingumo, kulturos ir mandagaus bendravimo.
         Zmones zmones... net tokioj paprastoj situacijoj negali padaryt malonaus kitam zmogui. Tikrai buciau pasidziaugus ir pakeitusi savo nuomone i geraja puse apie statybininkus :)  Ir i parduotuve be vezimelio neisiu, nesvarbu, kad i mane kreivai ziuri..

Rankos

            Siandien uzklydau i mamu foruma... ir ko tik ten nerandi. Uzkliuvo kazkieno rasyta zinute, kurioje buvo sakinys apie stengimasi kuo maziau nesioti maziuka ant ranku... Man pasirode ziauru. Kodel nenesioti??? Ko gero, cia dar veikia mociuciu kalbos, jei nesiosi oi oi oi pripras!!!! Bijok bijok pripras!!! Kada visos tos nepagrystos kalbos iskris is musu galvu? O kaip malonumas buti pas mama ant ranku? Jaukumas, siluma, saugumas, artumas, MEILE!!!!  Kaip galima klausyti to, ka kazkas kazkada pasake ir stengtis nenesioti, nemyluoti, nedaryt to, kas malonu ir vaikui ir mamai ir net teciui?  Kaip visdelto giliai isisaknije kazkokie prietarai ir neteisinga ismintis. Nesiokim ir glostykim kol maziukai, nes kai paaugs, tu noresi, bet nebenores jie - musu maziukai :) 

P.S matau daug rasau apie vaikus. Matyt, gimus mazulei man tai svarbiausia. Jie tokie mazuciai, bejegiai ir priklausomi nuo to, kas jais rupinasi, kad tiesiog negaliu nepaskelbt to, kas man atrodo ziauru ar neteisinga. Aisku, tai tik mano mintys...

Sustojau

Man labai dziugiu, kai matau, kad kazkas cia paskaito :) taciau kol kas esu isvykus ir sustojo mano minciu rasymas :( bet stebiu pasauli ir matau toliau... as grysiu !!!

Ruduo

             Siandien vaikstant lauke, man iskilo klausimas - ar grazu spardyti medi, jei nori parodyti vaikui kaip krenta lapai...

Dievas yra

http://saviugdosklubai.lt/2010/09/28/ar-dievas-yra/

Ukanotoji laime

      Vienos knygos autore vaiku auginima vadina "ukanotaja laime". "Ukanotaja laime" suteikia tokia veikla, kuria idemiau patyrinejus paaiskeja, kad ji apskritai nelabai teikia laimes, taciau vis delto jos teikia...

Uzsieme?

            Kazkodel man juokinga, kai zmones apsimeta, kad labai uzsieme... "Sorry, nepaskambinau, laiko neturejau"...-kiek laiko uzima skambutis?  arba "studijuoju nera laiko vaikinui", o kai parasai skype  - visada sako "oi begu  i  miesta su drauge, oi turiu sveciu, oi neturiu dabar laiko", (nors as puikiai zinau, kad nieko panasaus nera, tiesiog zmogus sedi vienas namie ir bendraut nenori, ir po kiek laiko tuo isitikinu,- as dazniausiai zinau, kada zmones meluoja) - ir kitokie kvaili pasiteisinimai, kurie yra melas sau ir kitiems - priklauso del ko teisiniesi...Ir dar- tai nemokejimas planuoti laiko.
             Aisku sakyt galima, zmogus gali sau leist nebendraut ir neskambint ir dar daug ko nedaryt. Ir gali. Bet tas ir juokinga, kai meluojam, nenorim, apsimetam ir tt, tai esam begalo be krasto uzsieme. :D 

             Ir dar, siais laikais tiesiog geda kazkam pasakyt, kad tu neturi ka veikt, kai visi tokie uzimti, tokie veiklus, tokiek kurybingi ir visokie kitokie, negi prisipazinsi, kad sedi skype, o gal ziuri tv? Ne!
              Tai kaip savaitgalis? - "oi, turejau labai daug veiklos!" :D

Vaikų laiškai Dievui

Vaikų laiškai Dievui

Kai gimsta antras

            Sivakar su mazaja buvau misko aisktelej, mes ten einam paziureti vaiku, nes vaikams reikia vaiku :) Ir teko stebeti tokia scena, del ko man dabar sirdi skauda. Kaip blogai, kad as toks i viska reaguojantis zmogus. Bet nesikisu i kitu zmoniu reikalus, manau neturiu tam teises, bet jei galeciau ir nuo to bent vienam vaikui butu geriau as savimi didziuociausi.

            Miske ant suoliuko sedejo tevai su dviem vaikais. Vienas visai maziukas, gal kokiu 5men, o kitas gal 5m. Kodel patrauke demesi? Nes isgirdau riaumojant :" ty sto durak?" Cia tetis ant penkiamecio, nes jis kazko paklause susijusio su fotoaparatu. Ir tas berniukas nuejo nuo tecio su tokia sumisusia veido israiska, kad negalejau atitraukt nuo jo akiu. Labai labai liudnas ir kaltas atrode. Tuo tarpu mamyte ir tetis toliau ziurinejo nuotraukas fotoaparate, o 5men vaikiukas vezimuke prase demesio, verksleno, zirze. Ant ranku paimtas buvo tada, kai tetis sugalvojo nauja poza - jis mestels vaika i virsu, o tu mama, pagauk kadra! Ir taip galvojo pozas kokias 15min. Ne vienos nuotraukos su penkiameciu. Isvis ji pamirso. Juk reikejo pasauliui parodyt, kokie jie geri tevai, kokios saunios linksmos nuotraukos, o gal net koks zurnalas isspausdins? Penkiametis (vadinu ji taip, nes mazdaug tiek jam metu) vaikstinejo nuo vaiko prie vaiko, lyg norejo bendraut, bet nezinojo, kaip pakalbinti, taip atrode is salies. O matyt, subartas, nejaukiai jautesi ir buvo nedrasu susipazint su vaikais. Tada atsisedo ant supyniu ir paprase tecio pasupt. Tetis buvo kurcias. Neatsisuko, nieko nepasake. Pasedejes ant supyniu keleta minuciu vel praso tecio pasupt, tetis pagaliau sako "sicias" ir toliau ziuri nuotraukas, sako kadrai geri.. Vaikas sedejo ant supyniu ir kantriai lauke. Tetis neatejo. Tada mazylis tyliai tyliai kuzdejo "papa pakatai, papa pakatai, nu papa pakatai". Tetis sito ir negirdejo. O berniukas ir nesistenge, manau, tai nebuvo pirmas toks kartas ir mazylis zinojo, kad jo prasymas nieko neduos. Man buvo labai gaila i ji ziureti. Poto tevai stebisi, kodel mazyliai pasidaro tokie negeri, pikti, kai gimsta antras. O kaip vaikui atkreipt demesi i save? Jis per mazas, kad suprastu, kad tetis ir mama ji myli, jei neaiskiai tai parodo. Jei nuotrauku su juo nepadare, pasupt neatejo. Bet pasupt atejo. Pasiubavo pora kartu ir pasake, kad jau laikas namo.Nezinau ar mazasis myli savo broliuka. Nezinau ar jis piktas vaikas, bet kad ne "durak" tai tikrai. Ir tikrai jis nepamirs sio ivykio, vaikai issaugo tokias nuoskaudas atminty ir tyliai kencia.

          Na o as negaliu pamirst to mazylio sumisusiu akiu. Ir dziaugiuosi, kaip gerai, kad nera to antrojo, nes viso mano demesio dabar reikia vienam mazyliui. Antrajam dar per anksti.

           O cia gerb. Lapino zodziai labai i tema:
Tai apie tevyste. Klausimas: ar galima ja palengvinti?

Ne. Tačiau galima išmokti labai svarbaus dalyko: priimti faktą, kad šiuolaikinius vaikus mes mylime protarpiais tarp nuovargio bei pykčio. Kada mus užlieja švelnūs jausmai? Kai vaikas mums šypsosi, kai ima vaikščioti ir kalbėti, kai kuria ir rodo savo kūrinėlius, kai būna panašus į mus, o svarbiausia - kai jis ramiai miega. Štai tada ir fotografuokimės žurnalams mamoms. O visą kitą laiką - kai mes esame normalūs tėvai - žurnalų fotografai tegul net ir nesirodo mūsų namuose! Žmonės neturi matyti tikrų normalių tėvų veidų!

Kartais zmones nezino, ka sako

           Noreciau pakalbeti apie tai, kai zmones nezino ka sako. Kitaip nepavadinsi. O jei zino? Tai kiek mums dar augt reikia.

           Keletas man istrigusiu komentaru. As i viska reaguojantis zmogus.

           Name priesais nuolatos rekia vaikas. Labai garsiai, labai ilgai. As suprantu, kaip sunku mamai, kuri galbut nezino, kaip nuraminti, kas jam yra. Jaudinasi del kaimynu, nes zmones pikti. Ka gi as girdejau sakant apie tai? "Yra ankstyvos raidos centras, pripumpuos raminamuju, greit uzsiciaups". "Ko tas vaikas pastoviai zviega, gal nenormalus"? "Staugia, kaip laukinis".   Ar sitie zmones zinojo, ka sako? Ar jie tikrai taip galvoja? Reikia islaukt ta perioda. Didziausios kantrybes ir sekmes mamai! Kiekvienakart ja uzjauciu ir pasidziaugiu, kad manoji dar gana rami.

            Kai seima negali susilaukt vaikelio, isbando visus imanomus budus, kad tik ji turetu. Jei tai tesiasi ilgai, o ir kainuoja kosmines sumas, busimiems tevams labai sunku. Isproteti galima. As nezinau, koks tai skausmas, kai du mylintys vienas kita zmones nesusilaukia savo stebuklo. Ir kai pagaliau pavyksta dirbtiniu budu, viena pazystama pakomentavo " ai ten tie, kur nenormalus, prisigalvoja nesamoniu". As buvau pakraupus. Tiems zmonems tai vienintelis kelias pajausti gyvenimo pilnatve, begalini dziaugsma, vienintelis budas tureti savo vaikeli. Bet jie "nenormalus". Ar zmones galvoja, ka sako? Ar tikrai mes esam tokie ziaurus? Nesistebiu, kodel tokie dalykai slepiami. Nes musu "doroji" visuomene gyvena pagal kazkieno sukurtus standartus, primestas visuomenes taisykles ir neduok dieve tau kazkas nesigavo ir iskilo viesumon! Tu jau nenormalus.

           As auginau dvi kates ir kai kas man nuolat kartojo "mesk jas i gatve, kam tau reikia, pilna seriu voliojasi"... komentaru as neturiu.

            O viena vakara eidama pro vaiku smelio deze, pamaciau, kaip didelis vilksunis (su seimininke buvo) pridare i ta vaiku deze. Seimininke pamaciusi, kad as ziuriu sako: "ko cia ziuri, surink!". As manau, kad jai buvo geda, o kai nezinai, ka daryti geriausia pulti. Ismatu ji nesurinko, paliko pazaist su jomis vaikams. Pyktis manyje sukilo. Ir jei negeda kalbejo jos lupomis, tai tarp kokiu zmoniu mes gyvenam?

           Baisiausia, kad taip kalba teciai, mamos. Ko tokie tevai gali ismokyti savo vaikus? Manau, kad butent ju vaikai rekauja eidami pro mama miske su mieganciu lialium vezimely. Gerus pavyzdzius mate vaikai sako "ssss, cia vaikiukas miega". Man taip buvo.  Ir dar buvo, kad pro sali vaziave dviraciais tetis su sunum irgi pasaugojo mano vaiko miega. Kai sunus norejo kazka garsiai sakyti, jam bepradedant ,tetis svelniai pasake "veliau pasakysi, kai pravaziuosim" ir sunus geranoriskai nutilo. Ir taip gera gera pasidare.

            As tikiu, kad zmones nezino, ka sako. Kad negalvoja. O jei galvoja?

O man taip patinka!

            Sikart noreciau parasyti apie kaimynus. Apie triuksma, garsiai klausoma muzika, apie istatymo numatytas ramybes valandas. Ar visada galima elgtis, kaip mums patinka?

            Yra jaunas zmogus, kuris nuolat labai grasiai klausosi trankios muzikos. Diena. Paskui isigudrino ir vakare. Tada as ji ir "pagavau". Kai klauso diena, atrodo nieko negali jam pasakyti. Negali uzdrausti, savo namie gali elgtis kaip tinkamas. Bet visgi as nuejau pasikalbeti, kadangi auginu mazyte mergyte, o jai labai sunkiai sekesi miegoti. O gal susitarsiu?-pagalvojau. Bet tas jaunas zmogus pasake: "o man taip patinka". Ir tada as pagalvojau ar visada galime elgtis kaip mums patinka? Dazniausiai, turbut. 

            1) jam taip patinka. Na kas taip gali atsakyt? Mano nuomone, tik kulturos ir issilavinimo stokojantis zmogus. Juk ne negyvenamoj saloj gyvenam. Aplinkui zmones - seneliai, kudikiai, pavarge po naktiniu pamainu darbuotojai. Tau patinka, bet kitiems trukdo. Negi taip sunku pagalvoti apie kitus, prisitaikyti, pabandyti isivaizduoti kito zmogaus padeti? Kodel nepaklausius, kad girdetum tik tu? Arba garsiai garsiai, bet su ausinem galu gale.Sunku. Nes esu tik as ir as pats.

             2) Velgi klausiu saves ar visada galima elgtis taip kaip patinka? jam patinka klausyti garsiai, kad aplinkiniai namai girdetu. O kas jei man patinka gerai trinkteleti visiems, kurie mane tuo metu erzina? Na emiau ir uzvoziau per ausi, jis aisku isizeis, gal prades rekt, gal nores trinktelt atgal, bet juk MAN PATINKA BENDRAUTI TAIP. Oi, man daug kas patinka, bet as protingas zmogus ir suvokiu savo elgesio pasekmes.

             3) man nepatinka taip elgtis, bet kito budo neradau, todel iskvieciau policija, kai kaimynas klausesi po 18val. Ir jis nurimo. O! Man jau tai patinka. Bet kadangi man nepatinka taip elgtis kaimynu atzvilgiu as nekvieciu policijos, kai kazkas grezia, kala, rekia, zaidzia trankiais zaislais po 18 val - tai istatymo numatyta ramybes valanda. Bet man tai trukdo, todel dabar galvoju apie tai: kas svarbiau, ar islaikyti gerus santykius su kaimynais ar naudotis teise i ramybe ir tramdyti triuksmadarius. Linkstu prie savo teisiu, nes tai trukdo mano mazylei. As gal ir pakenteciau, bet ji - augantis kudikis, ji neturi pabusti pavargusi ir irzli, o dar geriau visai neuzmigti del to, kad kazkam taip reikia, taip patinka. Pati rasau ir galvoju, kodel ir as tureciau pakenteti? Kodel as gyvenu ir turiu kenteti del kitu? Nes turiu isijausti i kito padeti? As puikiai suprantu, kad remonta daryti reikia, bet kodel tada, kai poilsio valandos? Kai vaikiukai miega. Yra ir geru istatymu isleista, todel as nenoriu kenteti, jei tam tikru laiku kazko daryti negalima ir skiriama bauda, vadinasi kiekvienas turetu pagalvoti ka ir kada daryti. 

            4) galu gale mes mokom savo vaikus, stai Petriuk, to negalima, taip negalima, bet mes esam MUSU DIDENYBES SUAUGUSIEJI - mums viskas visada galima. Musu poreikiai svarbiausi, kam gerbt kito poreiki i ramybe, jei as dabar turiu skyle isgrezt? O gal pasokt noriu, tai kaip be muzikos? 

            Bet zmones nemasto apie kitus.Noreciau, kad apsidairytumem. Zmones, mes gyvenam vieni salia kitu, bet ne auksciau  uz kitus. Pries darydami pagalvokim, ar tai, kas patinka man, netrukdo kitiems? O jei taip galvoti nepatinka, tuomet yra paprasta taisykle - jei as kazka darau ir zinau, kad galiu buti nubaustas, geriau nedarysiu..

              

Kai turi vaika

Paskutinis man istriges ir gerokai sugadines nuotaika ivykis buvo toks:

          Mano vyras yra isvykes. As dabar viena auginu dukryte, jai 8men. ir zinoma, su vaiku reikia daznai iseiti i lauka. As taip ir darau. Dukryte maza, todel einame visada vazinetis su vezimuku. Gyvenu miegamajame rajone, kur vietu masinai zinoma truksta, bet galima statyti truputeli toleliau, kaip dauguma ir daro, kai atvaziuoja vakare. Zmones jau buna gryze is darbo ir visos vietos arti laiptines uzimtos. Mes taip pat turim masina, kuo mes kitokie? Ir ji seimyniska, telpa vezimukas, todel bagazineje ji ir laikau. Zinoma, visada jaudinuos, kad nepavogtu, kainavo nepigiai, taciau kol kas nera iseities, kaip minejau, vyras isvykes, o vezimukas sveria ~10kg, panasiai tiek ir dukryte - na niekaip as jo is 4 auksto neatsinesiu, o dukrytes palikt namie vienos negalima. Nukris, nuropos, verks ir tt, manau cia ir aiskint nereikia, kas palitku vaika namie ir temptu zemyn ta vezima? Mamos? Ne. Taigi viena vakara, kai zmones grzydinejo namo po darbu, as su mazyle is masinos traukiau savo vezimuka ir is prabangaus dzipo islipes vyriskis eidamas pro sali sako: "tau patogu vezima laikyt vietoj garazo?" Toks klausimas. Jokios logikos. Visu pirma, niekas nelaiko vezimuko garaze. Galvojau, gal norejo uzkalbint, bet sypsenos tai nebuvo. Zmogus susierzines skubiai norejo kazka man pasakyt. Atsakiau, kad patogu ir perklausiau ar jam tas rupi? O jis sako: " nerupi, bet zmones neturi, kur masinu statyt"... Eidama su mazyle visalaik galvojau, ka as padariau negerai, kad zmones neturi, kur masinos statyt? Juk as irgi zmogus ir turiu masina? Ar ne? As irgi ten gyvenu, todel pilnateisiskai laikau automobili savo kieme. Kas jam uzkliuvo? Matyt, zmogus daug kartu mate mane ne vaziuojancia su masina, o tik imancia vezimeli. As nevairuoju tokios dideles masinos, nes bijau, neturiu tiek igudziu ja suvaldyti mieste. Vyro nera, masina stovi. Ir toli grazu ne menesiu menesiais ji stovi, o tik keleta savaiciu. Ir as pradejau mastyt. Ar zmogui bus lengviau, jei ta masina kasdiena isvaziuos ir atvaziuos, bet VISTIEK uzims kieme viena vieta? O gal, jei as neiciau imt vezimuko, ji tiek trukdytu, kad pradurtu padangas? Taigi stovi nenaudojama. Bet juk tai ne koks nevaziojantis surudijes lauzas! O gal kol vyro nera, parduoti masina, kad gink dieve nestovetu kieme? O kai grys nupirkti  nauja? O gal pirkti garaza, nes juk zmones neturi kur statyt masinu! O galvojant placiau, kodel ir tas pats zmogus neperka garazo, jei jam taip nepatogu? 

Piktas zmogus ejo ir pasake. Jauciasi teisus. Zinoma, as galiu pastatyt masina toliau nuo savo kiemo. Eit su kudikiu ant ranku, o daznai ir su pirkiniais, nes niekas man valgyt neatnesa, is toliau . Kad tik jam butu patogu. Tiek to, kad vos panesu. O ir sveriu tik 45kg. Galiu, kad zmones turetu, kur statyt masinas. Nes as nezmogus turbut, nes mano vyras isvykes, masina stovi, trukdo. 

           Bet tada ir pagalvoju, ejo zmogus, prikibo, pasake. O kas butu teisnga, ar jam pareit is toleliau iki laiptines (vyras ~40m.) ar man su vaiku, pirkiniais, o gal ir vezimuka dar atsinest, nes argi masina garazas? 

           Zmones daznai kisasi ne i savo reikalus.

          Tokie tad zmones. Pasake, nepagalvojo, kad buna visokiu situaciju. Jam trukdo, nepatogu. O gal piktas ejo. Bet jei esi piktas, niekada nekibk prie zmoniu. Ypac mamu su vaikais. Kas turi vaika, manau supras.

Apie ka?

          Galbut kas nors perskaitys, susimastys. As irgi mokausi buti tolerantisku zmogumi. Nekomentuoti, nepatarineti.

          Paskutiniu metu pradejau stebeti zmones, kaip jie elgiasi, ka kalba, kaip sprendzia situacijas. Visada domejausi psichologija. Ir man uzkliuvo. Todel parasysiu cia, turedama laiko, kazka is savo gyvenime matytu, patirtu situaciju. Panagrinesiu. Ivykiu tikrai daug. Turiu apie ka papasakoti :) Jei turite jums istrigusiu ivykiu  - pasidalinkit, visada lauksiu. Galima el. pastu zmones.tanita@gmail.com