Siandien uzklydau i mamu foruma... ir ko tik ten nerandi. Uzkliuvo kazkieno rasyta zinute, kurioje buvo sakinys apie stengimasi kuo maziau nesioti maziuka ant ranku... Man pasirode ziauru. Kodel nenesioti??? Ko gero, cia dar veikia mociuciu kalbos, jei nesiosi oi oi oi pripras!!!! Bijok bijok pripras!!! Kada visos tos nepagrystos kalbos iskris is musu galvu? O kaip malonumas buti pas mama ant ranku? Jaukumas, siluma, saugumas, artumas, MEILE!!!! Kaip galima klausyti to, ka kazkas kazkada pasake ir stengtis nenesioti, nemyluoti, nedaryt to, kas malonu ir vaikui ir mamai ir net teciui? Kaip visdelto giliai isisaknije kazkokie prietarai ir neteisinga ismintis. Nesiokim ir glostykim kol maziukai, nes kai paaugs, tu noresi, bet nebenores jie - musu maziukai :)
P.S matau daug rasau apie vaikus. Matyt, gimus mazulei man tai svarbiausia. Jie tokie mazuciai, bejegiai ir priklausomi nuo to, kas jais rupinasi, kad tiesiog negaliu nepaskelbt to, kas man atrodo ziauru ar neteisinga. Aisku, tai tik mano mintys...
Manau , nėšiojimas ir mylojimas skirtingi dalykai, vaikas čia ne žaisliukas , o žmogus kuris moka jau ir manipuliuoti, noras myluoti ir apsikabinti turi būti abipusis kaip ir bet kokiose santykiuose, o kai vaikas daro viską specialiai piltai , o poto dar prašosi ant rankų ir , kad tik jis neverktų mamos močiutės čiučioja lulioja tada manau ir neverta, nes jis žinos, kad bet kokių busu per galvas galima lipti ir pasiekti ko nori; Oi apie auklėimą čia kaip apie politika taikiai šnėkėt sunku, kiek mamų tiek nuomonių
AtsakytiPanaikinti